kiaulininkas

kiaulininkas
1 kiaũlininkas (-nykas) sm. (1) I, kiauliniñkas (-nỹkas) (2) J 1. kiaulių tvartas, kiaulidė: Pirmiausia išmėšim kiaũlininkus Žvr. Šiemet statysim naujus kiaũlininkus Brt. Eik parnešk kibirą – palikau kiaulininkè Pgr. Kiaulėms į kiauliniñką nunešiau lapų Vkš. Paliko atdaras duris, ir išbėgo paršelis iš kiauliniñko Vvr. Kiaulinỹkas neišbrendamas, šlapias . Iš kiaulinỹko mėšlą jau išvežėm Grš. Kiaulinykų sienos išpuvę – reikia taisyti Mrj. Ana ten kiaulininkas tuščias – eik ten, atsigulk BsMtI181. Mūsų kiauliniñkai ir žiemą yra šilti Up. Tam pačiam tvarte atitveria kiaulinyką Al. ^ Anų troba kaip kiauliniñkas Krž. 2. prk. nešvari troba: Nosį suk, įėjęs į tokį kiaulininką Žem.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • kiaulininkas — kiaũlininkas, kiaũlininkė dkt. Pãsaka apie grãžiąją kiaũlininkę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kiaulininkas — 2 kiaũlininkas, ė smob. (1) K.Būg, Pgr, kiauliniñkas (2) Ms, Slnt 1. kiaulių piemuo, kiauliaganis: Išėjo gyvuliai iš miško, pamatė juos kiaulininkai ir paleido kiaules namo V.Krėv. Dvi piemeni pasiunčia su ąsotėliais prie kiaulininkų MTtIV26.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiaulininkė — kiaũlininkas, kiaũlininkė dkt. Pãsaka apie grãžiąją kiaũlininkę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kaniūkšlė — ×kaniū̃kšlė (plg. kaniušnė) sf. (2); CII208 1. arklių tvartas, arklidė: Užgimė kaniūkšlėje DP39. 2. kiaulių tvartas, kiaulininkas: Paršiukas išbėgo iš kaniūkšlės Žd. Reikės statyti kaniūkšlès Nt. 3. prasta troba: Tokio[je] mažo[je] kaniūkšlė[je] …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiaulidė — kiaulìdė sf. (2) J kiaulių tvartas, kiaulininkas: Įslinkęs į kiemą, žaltys apsigyvena paprastai po arklidžių arba kiaulidžių grindimis J.Jabl. Žiūrėk, kad kiaulidė žiemą būtų šilta, o vasarą vėsi rš. ^ Pas jumis kambary kaip kokioj kiaulìdėj… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiaulėtvartis — sm. kiaulių tvartas, kiaulininkas: Dvokia iš burnos kap iš kiaulėtvarčio KrvP(Ndz) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • migis — 1 mìgis sm. (2) 1. SD131, R, [K] kiaulės ar šiaip gyvulio guolis, kinis: Lašininis nė ėsti iš mìgio nebišlenda Slnt. Nunešiau ėst, tai tik pauostė ir vėl nue[jo] migin Krd. Kiaulė visą savo mìgį išknisusi Brs. Inmesk nor kiek mìgin šiaudų Alv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nevala — nẽvala scom. (1) J, nevalà (3b) K 1. Nm, Lnkv, Sd nešvarus, apsileidęs žmogus: Kas neapsivalo apie save, tas nevala J. Nė burnos prausa, nė į pirtį eina, tikras nẽvala Užv. Ė tu, nẽvala, nẽvala, kokia tavo troba – kaip kiaulininkas! Krš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvargti — nuvar̃gti KII117, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q8, SD188, H, H153, R, MŽ, Sut, N, M, L, LL324 1. intr. LL240 netekti jėgų, nuilsti: Nuvargstu, pailstu SD231. Aš nuvargaũ šiandien dirbdamas, eidamas J. Daba nėko nebdirbk, i teip nuvargstì Žeml. Jug… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prikilti — prikìlti intr. 1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Prikìlo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš. 2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”